Šaltasis karas su Vakarais, politinė, pramoninė-mokslinė konkurencija, aktualizavo KGB veiklą pramonės, transporto sektoriuje, nes buvo daroma viskas kad būtų slepiama bei kontroliuojama informacija apie Sovietų Sąjungos ekonomikos pajėgumus ir militarizavimą. Objektų ir informacijos, kuri galėjo būti šnipinėjimo ar kontrpropagandos objektas, slaptumas buvo suprantamas labai plačiai, todėl KGB įgavo didelių galių kontroliuoti įvairius ekonomikos sektorius. LSSR KGB 2-oji valdyba atskleidė, kokia informacija, objektai, Lietuvos specifiniai bruožai, jų manymu, yra užsienio spec. Tarnybų domėjimosi objektai: tai kariniai režiminiai objektai, pramonės įmonės, mokslo objektai, susiję su karine pramone. Lietuva domimasi ir dėl jos geografinės padėties, nes Lietuva yra SSRS sausumos ir jūros siena su Vakarais. Buvo svarbu apsisaugoti nuo informacijos nutekėjimo ir galimo šnipinėjimo, todėl reikėjo užtikrinti strategiškai svarbios informacijos įslaptinimą, kontroliuoti objektuose dirbančius asmenis, tikrinti jų patikimumą (antisovietinė veikla, ryšiai su nepatikimais asmenimis, ryšiai Vakaruose) ir stebėti jų ryšius su užsienio specialistais, ypač akylai stebi užsieniečių, kurie vertinami kaip potencialūs užsienio spectarnybų agentai, vizitai pramonės, mokslo objektuose.

Kontržvalgybos padaliniai buvo atsakingi ir už tai, kaip buvo laikomasi slaptosios raštvedybos, slaptų dokumentų saugojimo įmonėse ir įstaigose taisyklių. Kiekviename objekte slaptai dokumentacijai saugoti buvo sukuriami atskirti padaliniai arba įrengiamos patalpos ir, aišku, formuojamas slaptųjų bendradarbių tinklas. Reglamentuota viešos informacijos apie tokius objektus patiekimas viešojoje erdvėje.

KGB ypatingą dėmesį skyrė asmenims, kurie dirba režiminiuose objektuose, tad jų kontaktai su užsieniečiais, net jeigu jie ir giminaičiai, ar jų dažnesnės nei įprasta kelionės į Vakarus, neprasprūsta pro KGB akis ir turėdavo tam tikrų pasekmių. Tad kontaktai su užsieniečiams, kad ir giminės, gali turėti įtakos ir karjerai ypač jeigu tu dirbi režiminiuose objektuose.

Užsieniečiai į režimines įmones įleidžiami (ir tai ne į visas patalpas) tik su aukščiausių institucijų kaip Ministrų Tarybos, KGB leidimu ir prižiūrimi KGB slaptų bendradarbių. KGB  stebėjo ne tik jų buvimo objektuose, bet ir už jų ribų, kur jie lankėsi, ką veikė, su kuo bendravo , taip neva buvo ieškoma jų šnipinėjimo veiklos įrodymų.

Su pramoniniu šnipinėjimu ir apsauga nuo potencialaus verbavimo ir „negatyvaus poveikio“ buvo svarbūs tokių strateginių objektų kaip įvairių transporto sektorių kaip jūrų uostas, geležinkelis, Lietuvos automagistralės, tarptautiniai pervežimai kontrolė ir priežiūra su agentų pagalba. KGB agentai iš šiuose sektoriuose dirbančiųjų, stebėjo vairuotojus, jūreivius, geležinkelio darbuotojus ir keleivius bei šiais objektais vykusius turistus. Traukiniais vykstantys turistai buvo ypač stebimi, dėl kontaktų su vietiniais, galimo šnipinėjimo, Klaipėdos jūrų uostas buvo ypatinga vieta, nes tai ir siena su Vakarais, čia atplaukia daug užsieniečių, tad agentai jūreiviai (tiek vietiniai, tiek užsieniečiai) buvo ypač vertinami. Kitas transporto sektorius magistralės irgi stebimos dėl potencialaus galimo šnipinėjimo. Autostrada M12 (Vilnius-Panevėžys) svarbi strateginiu požiūriu, nes šalia jos yra karinių objektų, juo važiuoja užsienio turistiniai autobusai, tai pat gyvena asmenys nevisiškai patikimi valdžios atžvilgiu, todėl norima kuo labiau kontroliuoti stebėti šį kelią, analizuojama, kur gali vykti įtartini susitikimai, Tarptautiniai pervežimai vykdomi per „Savtranspor“ irgi kontroliuojami KGB agentų.

Dokumentų žyma: