Vieni iš svarbiausių lietuvių išeivijos organizacijų uždavinių buvo kovoti už Lietuvos nepriklausomybės atstatymą, remti antisovietinį (ginkluotą ir neginkluotą) pasipriešinimą sovietinėje Lietuvoje, paviešinti sovietinės okupacinės valdžios vykdomus nusikaltimus Lietuvoje, aktualizuoti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių okupacijos klausimą tarptautiniu lygmeniu ir taip siekti tarptautinės bendruomenės paramos siekiant nepriklausomybės atstatymo. To siekė ne tik gausias lietuvių išeivijos bendruomenes turinčias JAV, V. Vokietiją, Didžioji Britanija, bet ir mažesnės išeivijos bendruomenės. Išeiviai nepripažino sovietinės valdžios Lietuvoje ir tai buvo tarsi „krislas akyje“, valdžiai, kuri siekė legitimuoti save tarptautinėje erdvėje. Išeivių parama neginkluotajam pasipriešinimui, politiniams kaliniams ir jų šeimoms sovietinėje Lietuvoje valdžiai kėlė nerimą ir vertė imtis kontrpropagandos priemonių prieš išeivių skleidžiamą informaciją apie Lietuvą, tiek bandysi užmegzti ryšius su Lietuva norinčiais palaikyti išeiviais ir tai išnaudoti savo politiniams tikslams  .

KGB žvalgybos ir ideologinės kontržvalgybos padalinių vienas iš svarbiausių uždavinių buvo susilpninti ir palaužti jų vykdytą Lietuvos laisvinimo politiką, trukdyti jiems kelti Lietuvos okupacijos klausimą tarptautiniu lygmeniu, skaldyti išvykusių lietuvių jėgas. Sovietinei valdžiai taip pat buvo svarbu pakeisti išeivijos požiūrį į sovietinę Lietuvą ir taip palaužti jų vykdytą nepripažinimo politiką. Pastebėtina, kad nuo septintojo dešimtmečio KGB keičia kovos su kitaminčiais, išeiviais taktiką, nes pastarieji siekiant tarptautinio palaikymo keliant Lietuvos okupacijos klausimą imasis naujos strategijos. Išeiviai nori aktualizuoti Baltijos okupacijos klausimą ir todėl siekia tarptautinei bendruomenei parodyti sovietinio okupacinio režimo nusikaltimus, kas nesiderino su sovietine propaganda. Atitinkamai sovietinės propagandos struktūros irgi imasi kontrpriemonių prieš tokia išeivių veiklą.  Nuo septintojo dešimtmečio sovietinis saugumas kovai su išeivijos politine veikla vis dažniau pasitelkdavo ideologinio poveikio ir viešąją nuomonę formuojančias priemones kaip propaganda, kontrpropaganda, kompromitavimas. Kova dėl tarptautinės viešosios nuomonės tampa nauja KGB ir išeivijos konfrontacijos erdvė.

Padažnėjus kontaktams su išeivija, KGB turėjo daugiau galimybių vykdyti savo slaptą veiklą Vakaruose. Agentūrinės, kompromitavimo, propagandinės akcijos buvo nukreiptos prieš Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (toliau – VLIK), Pasaulio lietuvių bendruomenę (toliau – PLB), Amerikos lietuvių tarybą (toliau – ALT), „Santaros-Šviesos“ federaciją, Bendrą Amerikos lietuvių fondą (toliau – BALF), Vatikane veikusią Šv. Kazimiero kolegiją. Buvo sekama ir vienintelė išlikusi nepriklausomos Lietuvos institucija – Lietuvos diplomatinė tarnyba. KGB siekė ne tik gauti kuo daugiau informacijos apie ją, jos politinę veiklą, bet ir jai pakenkti kompromituodamas, šmeiždamas, skaldydamas išeivijos jėgas. KGB akcijų taikiniu tapo ir užsienio radijo stotys „Vatikano radijas“ (Radio Vatican), „Amerikos balsas“ (Voice of America), „Laisvoji Europa“ (Radio Free Europe), kurios transliavo lietuviškas laidas ir buvo lietuvių disidentų viešumo šaltinis Vakaruose. KGB įvairiais būdais stengėsi nustatyti, iš kur šios radijo stotys gaudavo informaciją, kas iš lietuvių dirbo jų lietuviškose laidose ir ar šie asmenys turėjo giminaičių Lietuvoje.

Dokumentų žyma: