Tokią informaciją teikia LYA (Lietuvos Ypatingasis Archyvas) asmeniui, pateikusiam prašymą.

Centras nėra įpareigotas ir neįsipareigoja teikti informaciją apie atskirus asmenis ir jų ryšius su KGB.

Baigtas viešinti KGB agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalas (žurnalas) sukėlė nemažą atgarsį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, ypač Latvijoje. Daugiausiai dėmesio posovietinėje erdvėje buvo skirta KGB dokumentuose minimam aktoriui Donatui Banioniui, nors pats teatro ir kino grandas apie savo ataskaitas KGB viešai pasakojo dar 2009 metais. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (Centras) nutarė paviešinti šia tema dažniausiai pasikartojančius klausimus (priekaištus) ir atsakyti į juos viešai.

Nei VSD, kuris saugojo žurnalą iki 2012 metų, nei Centras nenustatė, kad šis žurnalas būtų KGB palikta klastotė. Papildomai ištirti KGB dokumentai rodo, kad visi į žurnalą įrašyti asmenys buvo verbuojami KGB, tačiau ne visi su sovietiniu saugumu norėjo bendradarbiauti. Centro tinklapyje paskelbto žurnalo įrašai sutampa su įrašais kituose KGB dokumentuose, tarp jų ir su įrašais kitų agentų bylų registracijos žurnaluose, kurių LYA yra saugomi 42 vienetai.

Centras nuo pat šio žurnalo viešinimo pradžios tiek savo tinklapyje, tiek žiniasklaidoje rekomendavo jį vertinti kritiškai, nes ne visi asmenys, kuriuos KGB savo žurnale įvardino savo agentais, iš tiesų dirbo tą darbą. Akivaizdu viena: jie visi buvo verbuojami, bet ne visi teikė informaciją. Istorikams kol kas nepavyko išsiaiškinti, kokiu principu ir kokiu tikslu sudarytas šis, tik 1987 m pradėtas pildyti, žurnalas. Neatmestina tikimybė, kad kai kuriuos žurnale esančius asmenis KGB tikėjosi šantažuoti ar kompromituoti – taip buvo daroma partizaninio pasipriešinimo laikais. Todėl Centras pabrėžė, kad kiekvienas įrašytas asmuo turi būti vertinamas individualiai.

Pagal įstatymą Centras neskelbia teisinių verdiktų ir nenustatinėja bendradarbiavimo su KGB fakto. Centras pateikia visus žurnalo įrašus bei kitus rastus su tuo asmeniu susijusius archyvinius dokumentus kaip istorinius faktus. Daugumos agentų pagrindiniai dokumentai - asmens ir darbo bylos yra išvežtos į Rusiją, tačiau iš likusios medžiagos matyti, kad D. Banionis ir S. Sondeckis turėjo nevienkartinių kontaktų su KGB. Tačiau, kaip jau minėta, pats kontaktas savaime neturėtų būti vertinamas kaip slapto bendradarbiavimo faktas teisine prasme. 2009 m. balandžio 26 d. Donatas Banionis interviu rusiškam leidiniui „Moskovskij komsomolec“ pasakojo apie savo kontaktus su KGB: „Kai grįždavau iš užsienio reikėjo su jais [KGB] atsiskaityti, rašyti ataskaitas. Nežinau, verbavimas tai ar ne. Aš rašiau, su kuo susitikdavau, ką mačiau. Žinoma, melavau, išsisukinėdavau, kad nepakiščiau gerų žmonių. Bet vis tiek tai reikėjo daryti, kitaip manęs daugiau į užsienį nebūtų išleidę ir negalėčiau niekur dirbti. Kagėbistai žinojo, kad aš meluoju, bet jie privalėjo į mano bylą įdėti ataskaitą“.

Jei minėti iškilūs menininkai būtų pranešę specialiai sudarytai komisijai apie savo kontaktus, jų pavardės šiame žurnale pagal įstatymą būtų įslaptintos, kaip ir kitų 22 šio žurnalo įrašai.

To padaryti negalime, nes tai būtų vientiso archyvinio dokumento, kokiu yra žurnalas, klastojimas. Žurnalą sudarė KGB, Centras, skelbdamas žurnalą, pateikė papildomą informaciją: V. Sladkevičius jokių pranešimų nerašė, agento darbo byla jam net neužvesta, po metų iš agentūrinio tinklo išbrauktas, kaip neteikiantis informacijos, ir jam už tai atkeršyta – iš Kauno ištremtas į provinciją.

Iš tiesų visas žurnalas rašytas ranka, tik paskutinieji duomenys įrašyti kitu braižu – darytina išvada, kad tuo metu žurnalą pildė kitas KGB operatyvininkas. Tačiau kitu braižu įrašyti ne tik tie trys žymūs asmenys. Šalia V. Sladkevičiaus įrašytas ir kitas vyskupas Liudvikas Povilonis, apie kurio ryšius su KGB buvo įtariama ir sovietmečiu (administravo dvi vyskupijas), taip pat Krizostomas Labanauskas, buvęs partizanas, pasukęs išdavystės keliu. Paskutinis žurnale įrašytas (1990 m. liepą) Antanas Urbonas, kuris išdavė Adolfą Ramanauską-Vanagą – dėl jo bendradarbiavimo su KGB abejonių nekyla.

Teoriškai šis žurnalas tapo viešas nuo 2012 m., kai Valstybės saugumo departamentas savo žinioje turėtus archyvinius KGB dokumentus, taip pat ir minimą žurnalą, perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui. Pagal LR teisės aktus Ypatingojo archyvo fondai yra atviri visuomenei (neviešinami tik valstybei prisipažinę buvę KGB bendradarbiai – jų slaptumas įtvirtintas įstatymu). Tačiau Centras ėmėsi tikrinti žurnalo duomenis ir pateikė juos kartu su papildomais tyrimais. Medžiaga buvo teikiami nedidelėmis porcijomis, šis darbas užtruko penkerius metus: pradėtas 2012-ųjų pabaigoje ir baigtas 2018 m. sausio 5 d., išanalizuota ir paskelbta 1647 asmenų duomenys. Šiuo metu Ypatingasis archyvas žurnalą skaitmenina ir tokiu pavidalu jis greitai bus prieinamas kiekvienam piliečiui.

Be jau paviešinto agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo Ypatingajame archyve dar yra 42 agentų asmens ir darbo bylų registracijos žurnalai (žurnalai sudaryti chronologiniu principu, faktiškai pamečiui) ir vienas kandidatų į agentus patikrinimo bylų registracijos žurnalas, taip pat yra likusios agentų kortelės: vienoje kartotekoje jų yra 2601, kitoje – 5166.

Kaip matyti iš likusių KGB dokumentų, iki 1990 m. liepos dar buvo neišvežta dalis agentūrinių bylų, kai kurių agentų bylų po nepavykusio rugpjūčio pučo taip ir nespėta išvežti. Nepamirškime, kad KGB savo veiklą Lietuvoje turėjo pabaigti labai greitai – žlugus 1991 m. rugpjūčio pučui. Iki tol, 1990 ir net 1991 m., KGB vis dar vykdė savo operatyvinę – agentūrinę veiklą: dirbo su senais agentais ir verbavo naujus, tad darbo bylos jiems buvo reikalingos.

Valstybės saugumo departamentui žurnalą perdavus Lietuvos ypatingajam archyvui ir šią žinią paviešinus (BNS 2012-03-23), ir žurnalistai, ir politikai, ir visuomenė ragino kuo greičiau tuos KGB dokumentus paviešinti. Buvo beįsigalinti nuomonė žurnalo turinį skaitmeninti ir skubiai atverti visuomenei. Centras, atsižvelgdamas į KGB dokumentų specifiką ir fragmentiškumą, tai skubai nepritarė, ėmėsi analizuoti visą prieinamą informaciją apie žurnale minimus asmenis ir pateikė ją kartu su papildomais tyrimais.

KGB dokumentai yra vieši pagal LR teisės aktus. Pagal įstatymą be kitų veiklų Centras privalo analizuoti ir skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus. Centro tinklapyje yra paskelbta daugybė įdomių ir svarbių dokumentų, taip pat visi LSSR KGB kadriniai darbuotojai, kurie žudė, šantažavo ir kitais būdais persekiojo okupuotos Lietuvos gyventojus. KGB skverbėsi ir kontroliavo visas žmogaus gyvenimo sritis, savo tikslams siekti jiems neegzistavo nei etiniai, nei moraliniai barjerai, nei vienas LSSR pilietis nebuvo apsaugotas nuo KGB čiuptuvų. Centro nuomone, neviešinant KGB dokumentų neįmanoma atskleisti KGB ir visos sovietinės santvarkos vykdytos žiaurios ir suktos prievartos. Pamiršus šią itin skaudžią mūsų istoriją atsiranda prielaidos susivilioti gražiais lozungais, už kurių slypi baisi žmogaus naikinimo sistema. 1940 metais taip jau yra nutikę kai kuriems mūsų intelektualams.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio 23 punktu LGGRTC įpareigotas tikrinti, analizuoti ir skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus. Tačiau LGGRTC nėra įpareigotas teikti informaciją apie atskirų asmenų ryšius su LSSR KGB ir informaciją apie asmenį, kuris buvo persekiojamas. Tokią informaciją turi suteikti Lietuvos Ypatingasis Archyvas. Rekomenduojame kreiptis į Lietuvos ypatingąjį archyvą, Informacija teikiama telefonu (8 5) 264 9024 arba (8 5) 261 0004, taip pat el. p. lya@archyvai.lt. Rekomenduojame, kuo išsamiau pateikti jiems informaciją apie Jus dominančius asmenis, kad jiems būtų lengviau vykdyti paiešką. Taip pat galima vykdyti paiešką internetinėje svetainėje www.kgbveikla.lt.

1952 m. atlikus KGB agentūrinio tinklo reorganizaciją KGB informatorių, t. y. asmenį, kuris teikė saugumui informaciją, pakeitė patikimas asmuo. Pagal 1983 m. liepos mėn. 4 d. SSRS KGB įsakymą Nr. 00140: patikimas asmuo yra „sovietinis pilietis, kuris KGB prašymu pranešinėjo apie asmenis ir faktus, vertus dėmesio, taip pat atlikinėjo konkrečias žvalgybines ir kontržvalgybines užduotis, bet jų atlikimui nereikia ypatingų sugebėjimų, apmokymų“ (1983 m. liepos mėn. 4 d. SSRS KGB įsakymas Nr. 00140 Dėl agentūrinio tinklo“, Lietuvos ypatingasis archyvas, F. K-51, ap. 3, b. 30, l. 25-65). Patikimi asmenys buvo parenkami laikantis savanoriškumo principo. Šio tipo bendradarbiais asmenys dirbdavo iš idėjinio įsitikinimo, ar siekdami karjeros, dažnai neslėpdami savo prosovietinių pažiūrų Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme (1999 m. lapkričio 23 d. Nr. VIII-1436) jie įvardyti kaip slapti bendradarbiai. Egzistavo tam tikri skirtumai tarp KGB agentų ir patikimų asmenų. Agentais asmenys verbuojami, dauguma atveju, remiantis tam tikra kompromituojančia informacija. Tad, tai nebuvo savanoriškas bendradarbiavimas. Patikimu asmeniu galėjo būti tik idėjiškai patikimi asmenys. Agentais asmenys buvo verbuojami t. y. pereinamos tam tikros procedūros trunkančios iki metų, o patikimi asmenys tik parenkami konkrečiam agentūrinio tyrimo klausimui išspręsti. Patikimiems asmenims nereikėjo rašytinio pasižadėjimo, jiems neduodamas slapyvardis. Jie dažniausiai užšifruojami tik inicialais, didžiąja vardo ar pavardės abėcėlės raide, pavyzdžiui, „A", „C", jiems netaikomas toks didelis slaptumo ir konspiracijos režimas. Patikimų asmenų parinkimas nereikalavo didelių KGB pastangų ir dokumentinio formalizmo. Duomenų apie patikimus asmenis KGB griežtai neįslaptindavo ir neužvesdavo jiems specialių bylų. Patikimi asmenys saugumo struktūros darbo metodus ir operatyvinio susidomėjimo objektų duomenis sužinodavo tik būtiniausiu atveju, atlikdami konkrečią užduotį, kai agentai būdavo tam ruošiami. Pastoviai atliekantys tokio pobūdžio užduotis patikimi asmenys ilgainiui buvo užverbuojami agentais, tačiau tai nebuvo itin dažnas reiškinys. Patikimi asmenys kaip ir agentai būdavo apdovanojami už užduočių atlikimą. Patikimi asmenys neverbuodavo ir neturėdavo savo žinioje agentų. Agentų ir patikimų asmenų veikla apibrėžta įvairiais KGB nutarimais ir įsakymais. Ne visi KGB dokumentai yra išlikę Lietuvoje, kaip ir dokumentai, kurie apibrėžia slaptų KGB bendradarbių veiklą. Lietuvos ypatingajame archyve yra išlikęs Pvz. KGB 1983 m. liepos mėn. 4 d. SSRS KGB įsakymas Nr. 00140 „Dėl agentūrinio tinklo“ (F. K-51, ap. 3, b. 30, l. 25-65). Dėl jo kopijos prašome kreiptis į Lietuvos ypatingąjį archyvą šiais kontaktais: KGB dokumentų skaitykla, Gedimino pr. 40/1, Vilnius, 102 kab., tel. +370 5 262 4923, el. paštas kgb.skaitykla.lya@archyvai.lt.