-
LSSR KGB struktūra
- Vadovybė
- Žvalgyba (1-asis skyrius)
- Kontržvalgyba
- Ideologinė kontržvalgyba
- Tardymo skyrius
- Vyriausybinio ryšio skyrius
- Mobilizacijos poskyris
- Operatyvinis-techninis skyrius
- Įskaitos-archyvų skyrius (10-asis skyrius)
-
Padaliniai Lietuvos miestuose ir rajonuose
- Akmenė
- Alytus
- Anykščiai
- Ariogala
- Biržai
- Druskininkai
- Ignalina
- Jieznas
- Jonava
- Joniškis
- Jurbarkas
- Kaišiadorys
- Kalvarija
- Kapsukas
- Kaunas
- Kėdainiai
- Kelmė
- Klaipėda
- Klaipėdos miesto ir Lietuvos jūrų baseino
- Klaipėdos rajonas
- Kretinga
- Kupiškis
- Lazdijai
- Mažeikiai
- Molėtai
- Pakruojis
- Panevėžys
- Pasvalys
- Plungė
- Prienai
- Radviliškis
- Raseiniai
- Rokiškis
- Skuodas
- Šakiai
- Šalčininkai
- Šiauliai
- Šilalė
- Šilutė
- Širvintos
- Švenčionys
- Tauragė
- Telšiai
- Trakai
- Varėna
- Vilkaviškis
- Vilnius
- Vilniaus rajonas
- Ukmergė
- Utena
- Zarasai
- KGB kadriniai darbuotojai
- LSSR KGB vadovų ir pavaduotojų biografijos
- KGB veiklos sritys
- KGB veiklos metodai
- Sovietinė represinė politika 1939–1953
- Dokumentai
Miestų bei rajonų padaliniai uoliai vykdė LSSR KGB funkcijas. Jų pasiskirstymas atitiko Lietuvos teritorinį administracinį suskirstymą. 1954–1967 m. veikė KGB miestų ir rajonų įgaliotinio įstaigos, o 1967 m. įkurti KGB miestų skyriai ir rajonų poskyriai. Išskirtinas Vilniaus miesto padalinys, įkurtas tik 1981 m. Iki tol ši teritorija priklausė centriniam LSSR KGB padaliniui. Lietuvoje veikė 5 miestų skyriai ir 44 rajonų poskyriai, prižiūrimi miestų skyrių.
Miestų skyriai ir rajonų poskyriai savo veiklą organizavo pagal kontržvalgybos ir ideologinės kontržvalgybos linijas bei konkrečius objektus (pramonės įmonės, organizacijos, transporto, karinio pramoninio komplekso objektai ir t. t.).
Periferinių padalinių veiklą lėmė jų teritorijos specifika – vietovės ypatumai (pasienio zona, pajūris) ir buvę objektai (svarbios strateginės pramonės, transporto, karinio pramoninio komplekso įmonės, kariniai daliniai), taip pat toje teritorijoje gyvenančių asmenų santykis su režimu (buvę tremtiniai, kaliniai, tikintieji, dvasininkai, turintys giminių, pažįstamų Vakaruose, dirbantys vietinėse švietimo įstaigose ar kituose strateginiuose objektuose bei aktyviai dalyvaujantys antisovietiniame, ypač religiniame pasipriešinime).
Iš viso Lietuvoje veikė 5 didžiųjų miestų skyriai ir 44 miestų bei rajonų poskyriai.